kojena

kójena sf. ppr. pl. (1) 1. Škn gyvulio kojų oda: Naginės iš kójenų padirbtos J. Skūra nuo stibykaulio gyvolio, nerauginta, su plaukais, vadinas kójena J. Kójenos – karvės skūra ar arklio, kur nuo kojų nulupa; nuo paskutinių kojų balkenas (nesiūnamas nagines) pasidirba J. Gerai išraugink kójenas, kad būtų stipresnios naginės Sr. Iš arklio kojenų išeina naginės Dr. 2. M, Sd iš gyvulių kojų odos (ppr. su visais plaukais) paraukta naginė: Kojenos daug greičiau nusidėva, negu naginės Žr. Apžėlęs kaip kojena Brs. Bearant dirvas, pilnos kojenos priejo žemių Gršl. Dabar jau kójenų beveik nėkas nebenešioja Užv. Naujos kójenos J. Mažiesims paraukiau po kojenelès, didiesims medpadžius nupirkau Vkš. Vaikai, o kas būs, ka reik kójenas raukti?! KlvrŽ.